Refleksija - yra tarsi atšvaitas mokymosi procese, kuris padeda pamatyti atsakymus į mums iškilusius klausimus, kuriuos sukelia patyrimas.
Refleksija mokymosi kontekste yra bendrinis terminas, naudojamas intelektualiai ir aktyviai veiklai apibendrinti, peržvelgaint naujus potyrius, siekiant naujų susitarimų ir įvertinimų. Analizuojant įgytą patirtį, galima vystyti ir keisi elgesį, naujai pažvelgti į perspektyvą.
Refleksija naudojama neformaliame ugdyme, projektinėje veikloje, todėl vadovas turėtų demonstruoti gebėjimą mokytis iš patirties bei atkreipti dėmesį į savo ir kitų darbo praktiką.
Dažnai kyla klausimas kodėl reikalinga refleksija? Refleksija didina mūsų kompetencijas ir parodo mokymosi poreikius (mokymasis visą gyvenimą). Parodo jau padarytą pažangą, leidžia pažvelgti į veiklą naujomis akimis , parodo kaip sugebėjome įveikti iššūkius ir pamatyti geresnius veiklos rezultatus (įrodymais pagrįsta praktika). Taigi refleksija padeda suprasti įvykius ir pritaikyti naują supratimą, išsiaiškinti mūsų spragas, ką darėme ne taip ir ką galima padaryti kitą kartą, kad būtų geriau. Tiesiog padeda užpildyti spragas.
Kolbo teroija 1984m , plačiai naudojama patyrimo pedagogikoje, kuri sako, kad piormiausia reikia planuoti ir pritaikyti veiklą, kitas etapas yra veiklos įgyvendinimas- patyrimas, trečiasis etapas refleksija- aptarimas, kas buvo gerai, ką galima padaryti geriau, ir paskutinis etapas išvados.
Gibss teorija 1988 m sako, kad pirmiausia reikia sudaryti planą, kas bus daroma, (kokia veikla), kitas etapas yra aprašymas, trečiasis etapas yra jausmai, ką tu apie tai galvoji ir kaip jautiesi, ketvirtas etapas - įvertinimas, kas buvo gerai ir kas buvo blogai patyriniame procese, penktasis etapas yra analizė, ką jūs galėjote padaryti toje situacijoje, ir šeštasis etapas yra sudarymas, ką dar galima būtų padaryti.
Rolf teorija 2001 m prašo atsakyti į tris svarbius klausimus :
1. Kas?
2. Na ir kas?
3. Kas dabar?
(Robinsono teorija 2009 metai.)
Pirmasis plano etapas kuris susideda iš raktinių žodžių kas dabar? Viskas turi būti konkretu, su numatomos veiklos pavzydžiais, reikia numatyti kaip bus padintinta jūsų patirtis, žinios, įgūdžiai, numatyti kliūtis ir kaip jas įveikti.
Antrasis etapas yra, patirtis, renginys. Reikia paruošti numatyto rengnio, projekto studiją. raktiniai žodžiai yra kas, kur, kada.
Trečiasis etapas yra refleksija - analizė.
Analizuojami visi veiksmai, kurie buvo jūsų aprašyti, toliau žvelgiama į konkrečią situaciją, kas galėjo daryti įtaką - diena, laikas, vieta ir pan.
Ne kartą įsitikinau, kad refleksija yra naudinga organizuojant įvairius renginius, padeda gerinti neformalaus ir formalaus ugdymo kokybę bei veiklą.