Gyvenimas saugioje užuovėjoje yra ne kas kita kaip pasirinkimas likti savo baimių kalėjime. Jums gali atrodyti, jog esate laisvi lindėdami dėžėje, bet toks įsitikinimas, patikėkite manimi, tėra iliuzija, kitaip tariant - melavimas sau. Lindėdami dėžėje esame prisirišę prie mums pažįstamos aplinkos, o išėjimas sukelia daug streso, kuris verčia sugrįžti atgal.
Kaip sakė Georgas Bernardas Shaw - "Racionalus žmogus prisitaiko prie pasaulio, neracionalus žmogus bando pasaulį pritaikyti prie savęs".
Visada galime pasirinkti būti su minia, arba rinktis savo vertybes, kurios mus vestų pirmyn ir padėtų siekti naujo pažinimo ir meistriškumo.
Siekiant meistriškumo svarbiausia yra kūrybingumas, į viską reikia žiūrėti kūrybiškai ir nebijoti improvizuoti . Svarbu nekreipti dėmesio į kitų žmonių nuomonę, pasipiktinimus. Kiekvienas žmogus, nedarantis to ką, jis gali atlikti geriausiai, yra baimių kamuojama būtybė. Nereikia bijoti, kad nepasiseks, kad nesate gabūs, tai ir sudaro lyderystės esmę.
Gebėjimas rasti kūrybiškus sprendimus, mokėjimas prisitaikyti prie nuolat besikeičiančių situacijų būtini šiuolaikinėje sparčiai besivystančioje visuomenėje. Kūrybinio mąstymo metu sukuriamos naujos idėjos, atrandamos netikėtos sąsajos tarp jau esamų idėjų, originalūs ir efektyvūs iškilusių problemų sprendimo būdai.
Psichologas A. Maslow šeštajame dešimtmetyje ištyrė dvi kūrybiškumo rūšis: specialiųjų talentų ir saviaaktualizuojantį kūrybiškumą. Su specialiais talentais A. Maslow susiejo produktyvumą, o saviaktualizuojantis kūrybiškumas yra žmogaus saviraiška, gyvenimo būdas.
Anot M. Kirton kūrybiškas asmenybes galima skirstyti į adaptatorius ir novatorius. Adaptatoriai spręsdami problemas stengiasi efektyviai naudoti žinomus būdus. Tokie žmonės iškelia mažiau, bet lengvai pritaikomų originalių idėjų. Tuo tarpu novatoriai ieško naujų problemos sprendimo būdų ir niekada nežino ar pavyks tas idėjas praktiškai pritaikyti. Kiekvienas stilius nėra nei geras, nei blogas, turi savo privalumų ir susiklosčius tam tikromis aplinkybėmis gali būti pats tinkamiausias.
Susitelkimas, gebėjimas paskirstyti dėmesį yra svarbūs veiksniai lemiantys sėkmę.
Su kūrybiniu mąstymu siejasi įkvėpimas ir alternatyvos ieškojimas. Problemos sprendimą lemia žmogaus interesai, motyvai bei poreikiai. Kūrybinio mąstymo procesui įtakos turi aplinkos, pažinimo, prigimties faktoriai. Prie aplinkos faktorių galima priskirti lyderystės ir vadovavimo stilių, grupių įtaką, tikslus ir motyvaciją, organizacijos charakteristikas. Kūrybiniam mąstymui įtakos turi ir darbo aplinka, aplinkos estetika, apranga, maistas, muzika.
Kūrybinio mąstymo modelis pagal G. Walas:
- Pasirengimas;
- Inkubacijos procesas, kai problemos sprendimas pereina į pasąmonę;
- Supratimas, kai pajuntama, kad sprendimas yra visai netoli;
- Įžvalga;
- Patikrinimas, ar idėja yra pritaikoma.
Pirmajame etape ieškoma problemos sprendimo būdų, keliami įvairūs klausimai, renkami faktai, kaupiamos žinios. Antrame etape dažnai pasireiškia nuovargis, pyktis, nes nerandame išeities, todėl šiame etape kartais reikia padaryti pauzę. Trečiajame etape pasireiškia staigus ir intuityvus problemos sprendimo būdas, aiški vizija ar mintis. Ketvirtame etape radus sprendimą idėja vystoma tol kol ją galima patikrinti.
Reikia pasakyti, kad yra ir daugiau kūrybinio mąstymo modelių, bet iš esmės jos yra įvairios G. Walas modelio modifikacijos.
Kaip ugdyti kūrybinį mąstymą ir kokie kūrybinio ugdymo metodai pateiksime kituose blogo įrašuose.