Naujos idėjos ir objektyvūs sprendimai gimsta iš netradicinio požiūrio į problemas. Nusistovėjęs informacijos apdorojimo modelis trukdo pažvelgti naujai. Šiame straipsnyje pateiksime populiariausius ir dažniausiai naudojamus kūrybinio mąstymo metodus.
Minčių žemėlapis
Metodo autorius – Tony Buzan.
Šis metodas ypač efektyvus analizuojant problemas, planuojant renginius, numatant veiklos strategiją, susidarant bendrą sudėtingų klausimų vaizdą, ruošiantis kalboms, straipsniams ir pan.
Žemėlapio braižymas neretai išprovokuoja naujas asociacijas, o grafiškas visumos vaizdas ilgiau pasilieka atmintyje. Minčių žemėlapį galima kurti individualiai arba su grupe.
Minčių žemėlapis - tai diagrama, kuri naudojama pavaizduoti mintis, žodžius. Lapo viduryje užrašomas reikšminis žodis ir apibrėžiamas ovalu. Pagrindinės problemos bruožai užrašomi ant šakų. Pirmosios šakos turi saugoti svarbiausią, abstrakčiausią informaciją. Vėliau kaip šakas nubraižykite kitas susijusias temas. Šios temos taip pat gali šakotis į smulkesnius punktus. Minties žemėlapiai skaitomi nuo lapo centro, kuriame yra užrašyta pagrindinė mintis ar idėja. Pasirinkite vieną iš pagrindinių šakų. Bandykite susieti šaką su prieš tai buvusia.
Šešios mąstymo skrybėlės
Šešių mąstymo skrybėlių metodą sugalvojo Edward de Bono 1980 metų pradžioje. Šešios skrybėlės simbolizuoja šešis mąstymo būdus. Metode naudojamos šešios skirtingų spalvų skrybėlės. Kiekviena simbolizuoja tam tikrą mąstymo būdą. Kai jūs „užsidedate“ vieną iš šių skrybėlių, pasirenkate mąstyti tik ta kryptimi. Kiti dalyviai taip pat užsideda po skrybėlę. Kai bus skrybėlė pakeičiama, jūs ir jūsų kolegos pakeis mąstymo kryptį. Kiekvienas dalyvis turi sugebėti užsidėti kiekvieną iš šešių skrybėlių ir mąstyti jos kryptimi. Kiekviena skrybėlė simbolizuoja mąstymo būdą.
Balta skrybėlė – duomenys, informacija, faktai – žinomi ir reikalingi. Ji apima faktus, skaičius, informacijos poreikį ir spragas. Principas – atsisakykime argumentų ir pasiūlymų ir pažvelkime į duomenų bazę.
Raudona skrybėlė – įtarimai, vidiniai instinktai, intuicija, jausmai. Ji apima jausmus ir emocijas. Leidžia mąstančiam iškelti intuiciją ir visai nereikia jos pagrįsti. Dažniausiai jausmai ir emocijos gali būti įtraukti į diskusiją, jeigu jie yra logiškai pagrindžiami. Paprastai jausmas yra tikras, bet logika – melaginga. Raudona skrybėlė mąstytojui leidžia visiškai naudotis jausmais svarstant apie tam tikrą dalyką tuo momentu.
Juoda skrybėlė – rizikos įvertinimas, galimos problemos, pavojus, sunkumai. Juoda skrybėlė yra sveikas protas – nepopuliaraus požiūrio gynėjas arba ieškantis, kodėl kas nors gali nepavykti. Tai nuovokumo ir atsargumo skrybėlė. Ji yra pati vertingiausia. Ji jokiu būdu nėra prastesnė už kitas, neigiama ar maištaujanti skrybėlė. Juoda skrybėlė yra naudojama atkreipti dėmesį, kodėl pasiūlymas neatitinka faktų, galimos patirties, naudojamos sistemos ar veiklos krypties, kuria vadovaujamasi. Juoda skrybėlė visada turi būti logiška.
Geltona skrybėlė – logiškai paaiškinama nauda, optimistinis požiūris, papildomi taškai. Ji simbolizuoja sumanumą ir optimizmą. Ji yra logiškai pozityvi. Ji užduoda klausimą: „Kodėl kas nors pasiseks ir kodėl tai duos naudos?“ Ši skrybėlė gali būti naudojama aiškintis ne tik galimus veiksmų rezultatus, bet taip pat ieškant kažko vertingo ten, kas jau atsitiko.
Žalia skrybėlė – kūrybiškumas, idėjos, alternatyvos, sprendimai, galimybės. Tai kūrybiškumo, alternatyvų, pasiūlymų skrybėlė. Tai, kas yra įdomu, permaininga ir provokuoja.
Mėlyna skrybėlė – proceso kontrolė, mąstymo valdymas. Ji naudojama valdyti mąstymo procesą. Tai bendro supratimo arba proceso kontrolės skrybėlė. Žiūrima ne į patį objektą, bet į mąstymą apie jį.
Minčių lietus arba proto šturmas.
Metodo autorius – Aleksas Osbornas.
Šio metodo esmė iš daugybės minčių gauti naujų žinių ir idėjų. Taikant šį metodą, svarbu aiškiai nustatyti užduotį, laiką, tuoj pat trumpai rašyti, kas yra sakoma ir kaip sakoma; kiekvienas dalyvis iškelia idėją, o kiti stengiasi ją toliau generuoti. Kadangi gautų sprendimų analizė pravedama vėliau, idėjos gimsta be baimės, kad kas nors jas sukritikuos ar kai kam atrodys jos kvailos. Kartais naudojamas „nebylus“ proto šturmo variantas. Tokiais atvejais idėjos užrašomos ant lapelių, kurį dalyviai siunčia iš rankų į rankas ir įrašo ten savo pasiūlymus. Yra sukurta daugybė proto šturmo metodo versijų, iš esmės nelabai tesiskiriančių viena nuo kitos.
Egzistuoja dar viena veiksminga proto šturmo priemonė, skirta naudoti idėjų generavimo etapo pabaigoje ir vadinama „pačios paikiausios idėjos metodu“. Proto šturmo metu pačios paikiausios, iracionaliausios ir akivaizdžiai beprasmiškos idėjos ne tik nekritikuojamos ir neatmetamos, bet ir skatinamos. Po to pasirenkama viena arba dvi iš jų ir grupė bando paversti jas naudingomis idėjomis. Šis būdas kartais leidžia gauti vertingas idėjas, niekam nešovusias į galvą proto šturmo metu. Taigi, pati paikiausia idėja gali pasirodyti labai produktyvi.